Vyrai Camp’ina gimė 2025-aisiais Marmakų sodyboje, prie Dubysos. 2027-ieji – jau trečia vasara kartu: vyrai, gamta, bendrystė, augimas.

Kontaktai ir renginių archyvas

Renginių archyvas

Dvi vasaros prie Dubysos: kas vyko Vyrai Camp’ina 2025 ir 2026

Per dvi vasaras Marmakų sodyboje prie Dubysos susirinko apie 250 vyrų: 2025-aisiais – apie šimtą, 2026-aisiais – beveik pusantro šimto. Atvažiavo ne pasirodyti, o pabūti tikrais. Kalbėjosi apie energiją, santykius, nuovargį, vaikus ir tai, kas trukdo judėti pirmyn. O vakarais ėjo į pirtį, sėdo prie laužo, nėrė į Dubysą.

Šis straipsnis – apie tai, kas iš tiesų vyko: kas kalbėjo, ką darėme ir kodėl vyrai grįžta.

Kaip viskas prasidėjo

2025 m. paaiškėjo, kad Gentys tais metais negalės surengti vasaros susibūrimo. Egidijus Marmakas, Marmakų sodybos aktinidijų ūkio šeimininkas, pasiūlė savo kiemą. Taip gimė Vyrai Camp’ina – stovykla prosenelių sodyboje, kur miškas susitinka su aktinidijų sodu, o už kelių šimtų metrų teka Dubysa.

Stovyklą kartu kūrė Genčių bendruomenė, jos fasilitatoriai, savanoriai ir patys dalyviai. Penktadienį vyrai suvažiuodavo į talką: statė palapines, ruošė erdves, kūreno pirtį. Tai buvo neoficialus atidarymas visiems, kurie norėjo ilgiau pabūti gamtoje.

2025: energija, konfliktai ir sunkios mintys

Pirmoji Vyrai Camp’ina vyko 2025 m. birželio 27–29 d., nuo penktadienio iki sekmadienio. Organizatoriai ją skyrė „energijos atgavimui, sveikatai, santykiams ir pažeidžiamumui“. Užsiėmimai vyko keliose erdvėse vienu metu, todėl kiekvienas rinkosi savo kelią.

Kalbėta apie tai, kaip susigrąžinti energiją, kurią turėjai prieš dešimtmetį (Laimonas Smulkys), ir kaip konfliktas gali tapti augimo galimybe, žiūrint per prieraišumo teoriją (Gediminas Kordušas). Vytas Kim klausė, kur dėti sunkias mintis ir emocijas, o Marius Ambrazaitis – kaip kilti, kai stringi. Jonas Kalinauskas ir Kastytis Šmigelskas kalbėjo apie vyro mitybą ir sveikatos pasirinkimus, Vitalijus Sabaliauskas – apie motyvaciją, Aurimas Radkevičius – apie stiprybę, kurią duoda ryšys, ir nesmurtinę komunikaciją. Saulius Martinkėnas vedė grupinį darbą su įsitikinimais, kuriuos nešamės iš šeimos (šeimos konsteliacijų metodu).

Tarp pokalbių buvo ir gamta: Miškinio foREST žygis su užduotimis, Liudo Basiulio miško maudynės, rytinė mankšta. Veikė pirtis ir stalo žaidimų zona, o vėlų vakarą Laimutis Jankauskas kvietė į „Sportinę mafiją“ – psichologinį vaidmenų žaidimą, kuris tęsėsi iki paryčių.

2026: Bendruomenė

Antrąją vasarą, 2026 m. birželio 27–28 d., stovykla vadinosi „sveikos bendrystės stovykla“, o jos tema buvo Bendruomenė: ryšiai, bendras tikslas, atvirumas, saugumas, pasitikėjimas ir konfliktai.

Organizatoriai kvietė pažvelgti į tai, kas dažnai lieka po paviršiumi. Kodėl norime pokyčio, bet patys jam priešinamės? Kaip nepamesti krypties, kai motyvacija svyruoja? Kokie įsitikinimai iš šeimos vis dar veikia mūsų pasirinkimus?

Kokius užsiėmimus vedė lektoriai ir fasilitatoriai:

• Gediminas Kordušas – „Pasipriešinimas pokyčiams“. Dalyviai atsinešė savo tikrą gyvenimo iššūkį ir tyrinėjo, kas iš tiesų stabdo pokytį (pagal Harvardo raidos psichologo Roberto Kegano metodą).

• Laimonas Smulkys – „Vyro kelias į tikslą“: koučingo technikos ir tyrimo rezultatai apie tai, kaip vyrų bendrystė veikia sveikatą ir emocinę būseną.

• Saulius Martinkėnas – grupinis darbas su šeimoje paveldėtais įsitikinimais (šeimos konsteliacijų metodu).

• Laimutis Jankauskas – „Pažeidžiamumas kaip stiprybė“, „Organizmo valymas per 30 metų asmeninę patirtį“ ir vėl naktinė „Sportinė mafija“.

• Vitalijus Sabaliauskas – „Vidinė motyvacija: kaip neprarasti savęs darbuose“.

• Žygintas Šitkauskas – „Moteriškos psichologijos santykiuose ABC“: kaip vyrui geriau suprasti partnerę ir aiškiau išsakyti save.

• Virgilijus Pajaujis ir Rokas Saulevičius – „Dialogas su nuovargiu“.

• Saulius Varnelis – „Išjunk triukšmą: sustok, pajusk, atsikvėpk“ (dėmesingumas ir miško terapija).

• Vaidas Jurksaitis – „Valgomi medžių ir krūmų lobiai“: ką miške galima saugiai rinkti arbatai ar pagardui.

• Vytas Kim – stovėjimas ant vinių: savanoriškas kūno ir valios išbandymas.

• Tautvydas Rembo – sekmadienio rytinė treniruotė „Jėga prasideda čia“.

• Marius Šmitas – atidarymas, vakaro judesio ir kvėpavimo praktika, uždarymas.

Laužas, pirtis ir Dubysa

Tarp užsiėmimų vyko tai, dėl ko daugelis ir atvažiuoja: pokalbiai. Pirtis ir kubilas kūrenosi nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Pirtyje programos nėra: ateini, kai nori, sušyli, pasikalbi arba tiesiog patyli.

Šeštadienio vakare visi susirinkdavo prie bendros vakarienės, o paskui leisdavosi į žygį su iššūkiais „pas demoną“. „Demonas“ – tai iš medžio ir šakų sukrauta figūra, kurią vyrai kartu sudegina. Tai simbolinis veiksmas: kiekvienas mintyse „paleidžia“ tai, ko nebenori nešti toliau – įprotį, nuoskaudą, baimę. Jokios mistikos, tik aiškus ženklas sau. Sudegusio demono žarijos tampa dar vienu iššūkiu: norintys per jas pereina basomis. Tai rimtas, bet ir smagus drąsos ir pasitikėjimo savimi išbandymas. Jį veda Marius Šmitas ir dalyvauja tik tie, kurie nori.

Egidijus po 2026 m. stovyklos rašė:

„Viename kampe Marius Šmitas moko visus giliai kvėpuoti, kitame – vyrai prie laužo visiškai rimtai diskutuoja apie nuovargį ir emocinį užnugarį, o po to visi draugiškai eina į pirtį ar Dubysą.“

Su vaikais

Į Vyrai Camp’ina nebūtina važiuoti vienam. Tėčiai atsiveža sūnus, seneliai – anūkus. Iki 18 metų dalyvauti galima nemokamai, su tėčio, senelio ar pilnamečio brolio palyda.

2025 m. Dovydas Kazakevičius vedė atskirą programą vaikams. 2026 m. Rokas Černauskis su savanoriais kūrė stalo žaidimų ir vaikų erdvę, kur tėčiai galėjo prisijungti arba būti šalia. Vaikai matė savo tėčius kalbantis, klausantis ir juokiantis kartu su kitais vyrais. Galbūt tai svarbiausia pamoka, kurią jie išsivežė.

Ką vyrai išsivežė

Po stovyklos Egidijus apibendrino paprastai: tai buvo savaitgalis, „kai vyriškumas reiškė ne raumenis, o drąsą būti tikru“. Vyrai išsivežė ne diplomus, o pokalbius, kurie tęsiasi ir po stovyklos, naujus draugus ir šiek tiek daugiau aiškumo apie save.

Ir norą sugrįžti.

2026 m. nuotraukos „Facebook“ →

2025 m. nuotraukos „Facebook“ →